sutartė

sùtartė sf. (1) Krš 1. taika, sutarimas: Nėra vienybės nei sutartės prš. Geriaus gyventi meilėje ir sutartėje rš. 2. Krš žr. sutartis 2: Kitą kartą aš su velniu sudirbau tokią sùtartę (ps.) Všv.